- įburkuoti
- įburkúoti intr. pajėgti smarkiai burkuoti: Ir įburkúoja gi mūsų karveliai! Š. \ burkuoti; atsiburkuoti; įburkuoti; išburkuoti; suburkuoti; užburkuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
įburkuoti
Look at other dictionaries:
atsiburkuoti — meiliai atsikalbėti: Suseis – tai neatsišneka, neatsiburkuoja Gs. burkuoti; atsiburkuoti; įburkuoti; išburkuoti; suburkuoti; užburkuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
burkuoti — uoja, ãvo intr. 1. K, Gs brukuoti, ulduoti (apie karvelį): Karvelis, balandis burkuoja J. Girelėj karvelis graudžiai burkavo JD718. Anksti rytą keldamas, per dvarelį eidamas, girdėjau, regėjau karvelį burkuojant NS924. 2. Snt murkti, purpuoti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
išburkuoti — tr. Všk maloniai prašant, išgauti. burkuoti; atsiburkuoti; įburkuoti; išburkuoti; suburkuoti; užburkuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
suburkuoti — 1. intr. suulduoti (apie karvelį): Suburkãvo karvelėlis paskutinį kartą (d.) Š. 2. refl. susidraugauti: Susiburkãvo kap karveliai Lzd. 3. tr. prk. susukti, sumušti (sviestą): Iki suburkuoji tą sviestą muštuvy[je], tai rankų, rodos, netenki Gs.… … Dictionary of the Lithuanian Language
užburkuoti — 1. intr. imti burkuoti: Aš užburkuotau kai burkuonėlis LTR(Kb). 2. refl. užsikalbėti meiliai: Mat kaip užsiburkavo svirnely P.Vaičiūn. burkuoti; atsiburkuoti; įburkuoti; išburkuoti; suburkuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
